38 Lokio žingsniai. Pabaiga. Nauja pradžia
25 savaites trukusi asmeninių transformacijų programa - žaidimas pasibaigė. Dalyvių atsiliepimai. Pirma dalis.
2021 metais, per rudens lygiadienį, prasidėjo asmeninių transformacijų programa, kurią pavadinau žaidimu. Dvidešimt penkias savaites, drauge su grupe, keliavome, tyrinėdamos laukinių augalų ir medžių energijas, kurias atrado, aprašė ir suklasifikavo britų kilmės gydytojas ir dvasinis rašytojas Edvardas Bachas. Kiekvienas augalas šioje sistemoje atspindi žmogiškąją emociją, jos šviesiąją pusę ir šešėlį. Lokys, kaip vidinis stebėtojas, moteriškos energijos puoselėtojas, visų emocijų žinovas, simbolinis atgimimo archetipas, vedė klaidžiais psichikos labirintais.
Ši emocijų atpažinimo ir priėmimo programa kiekvienai dalyvei atskleidė jos individualias sielos paslaptis. Rudenį pradėjome kelionę su vienais ketinimais, tačiau gyvenimas atnešė savo korekcijas ir visa grupė prisitaikė prie naujų poreikių.
2022 metų pavasario lygiadienį pasitikome jau peržengusios "38 Lokio žingsnių" žaidimo slenkstį, kiekviena įgavusi savitų išjautimų, patyrimų ir apmąstymų. Šiame ir kituose tekstuose, gavusi dalyvių leidimus, pasidalinsiu atsiliepimais, kurie bene geriausiai atskleidžia visą programos - žaidimo eigą.
"Gavau Lokio kvietimą į naują žaidimą, kuris kvietė susipažinti su visiškai kitokiu požiūriu į britų gydytojo Edvardo Bacho atrastą žiedų terapiją – per augalo formą ir funkciją į žmogaus asmeninių savybių atpažinimą.
Prisipažinsiu, mane iškart sudomino. Priėmiau sau iššūkį, pagal “lokiškus” principus, patirti, leisti būti, priimti, pamilti ir tada transformuoti savo asmeninius pokyčius. Aš šį žaidimą pradėjau nuo naujo, tuščio lapo. Viską ką žinojau, kaip ir rekomendavo Lokių motina, palikau ir kaip vaikas pasinėriau į žiedų pievą. Žaidimo pradžioje reikėjo pagalvoti ir atsakyti: “Kodėl aš jame dalyvauju?”
Mano užrašytos intencijos, kurios ir išliko iki pat žaidimo pabaigos buvo: pažinti savo emocijas, išmokti neužlaikyti jausmų, kad tai kas atrodė negyva, ne tik atgytų, bet ir pagausėtų, pajausti ir suprasti sielos pamokas. Visa tai ir dar daugiau įvyko šioje nuostabioje bendrystėje. Kiekviena moteris šioje erdvėje unikali, kaip nepakartojamo grožio žiedas, per jas visas mačiau save. Nedrasiai, bet skleidžiausi ir aš, esu be galo dėkinga visoms. Savęs pažinimas gali būti begalinis. Savo šešėlinės pusės atpažinimas ir priėmimas gali vykti su lengvumu. Patiriant, leidžiant būti, priimant be vertinimo ir pamilstant.
Atradau malonius kasdienius ritualus: džiaugsmingą discipliną bendrystę, jaukinausi rašymą, man pagaliau pavyksta jausti savo emocijas, kai kurios tokios ryškios, pavyksta susitvardyti ir išvengti konfliktų. Šis dvasinių pradų išjautimas – nuostabi kelionė. Tos šešėlinės pusės paieškos, lindimas per mažytį tarpelį buvo sudėtingas, kartais atrodė per sunku, tačiau aš ėjau, griuvau, kilau, vėl griuvau ir vėl kilau… Kritimas vis švelnėjo. Žaidimą baigiau, jis tikrai tranformacinis, didžiuojuosi savimi. Iki tol daug esu visko pradėjusi ir nebaigusi. Ačiū Rūtai už vedimą, pastangas ir kantrybę."
- Lokė Šviesos debesėlis (kai kurios dalyvės sugalvojo sau naujus, "lokiškus" vardus).
